aprišti

aprìšti, àpriša, -o (àprišė) 1. tr., intr. H, R376, K, Š apsukti raiščiu sujungiant, sutvirtinant, suveržiant: Aprìšk apie mietus su kliūgu J. Kai gausi ten gaspadoriškus, šituos drabužėlius susuk kezuliukan ir aprišk virvute J.Balt. Šieno vežimus aprišę vadžiomis, dar apkaišėme alksnių lapinėmis šakelėmis, kad sausas šienas nebyrėtų rš. Jis įstatė savo bobą į šiaudų kūlį, aprišo ir pastatė į kampą LTR(Rs). Ant nepašvęsto kryžiaus apriša šiaudų ryšį LTR(Žgč). Apirišu ką SD204. Apirištas SD200. | refl. R376, K, Š. 2. tr. apgobti: Rėtį ant galvos uždės, aprìš su drobule [Užgavėnių Kotrei] Všv. Neapìrišei vaikui galvos – pripūs ausysna Klt. Aprìš' (aprišk) mergiotei galvą vilnone skarele, kad nesušalt Dglš. O veidas jo buvo skara aprištas BtJn11,44. | refl. tr., intr. N: Su skepeta galvą apsirìšti, arba apsiskvaukinti J. Amilija apsirišusi juoda kuskele Mžk. Ne bet kas taip apsrìšdavo, kaip ta bobutė Prng. Skarelės nemoka apsrišt OG103. Apsirìšk su gerąja skarele Brt. Apsrìšk baltąja (dial. baltuoju) skarele KlbIII15(Lkm). Reikia lopinuku apsirišt LKKIII186(Arm). Eina dvi bobaitės apsirìšę galvas Pls. Apsirišk skepetą apie kaklą J.Jabl. Nebijau bičių – nei aš apsìrišu, nei niek Smal. Apsirìšk ir tu, Onute, į bobą (mazgu užpakalyje) Alk. Apsirìšk, mergele, šilkine skarele, niekas nepažis (nepažins), ką tu mergelė DrskD182. ║ apdengti, suveržiant galus ar apsukant raiščiu: Apìrišiau puodynę – vis tiek priejo katė Klt. 3. tr. LL5, DŽ aptvarstyti, apvynioti: Sumuša nasravas i apìriša žaizdą Švd. Cukraus ažpylė an žaizdos, apìrišė Ob. Tada jaunikaitis paėmė ir aprišė pirštą ryzeliu LMD(Zt). Apìrišta galva JnšM. Reikia in žiemos aprìšt šiaudais obelelės Dglš. Vilnone skarele aprìšk koją, nesuks Klt. Da i apìrišė šiaudais avilius Strn. | refl. tr.: Galvą, roną raiščiu apsirìšti KI241. 4. refl. tr. apsijuosti: Juostą apsirìšti KI241. 5. tr. apjuosiant apdovanoti: Marė rengiantis visus aprišti, net visai senoviškai: vyriškius abrūsais ir pirštinėmis, moteris – nuometomis ir kojinėmis I.Simon. 6. tr. rišant aplink apstatyti: Suvedė, aprìšo arklių vežimą Grd. ×7. (l. obowiązać) tr. N įpareigoti: Tie tada zokanai kitiems pagonims neyra įsakyti, nei juos apriša paklusnystėsp MT48. Aprišu ką SD200. Tatai àpriša bažnyčia ant pasnykų DP470. | refl. Sut: Jei kuris vyriškis apžadą padarys Viešpati arba prisiega apsiriš, teneatmainai žodžio savo DP564. Aš ir apsirišiau pridabot Zr. \ rišti; antrišti; aprišti; atrišti; įrišti; paįrišti; išrišti; nurišti; parišti; paparišti; perrišti; pierišti; prarišti; pririšti; papririšti; razrišti; surišti; pasurišti; papasurišti; užrišti; paužrišti